Jan
25
Lietuvaičiai vis labiau linkę iš anksto planuoti ne tik poilsį, bet ir pažintines keliones, rodo pirmieji 2012 metų pažintinių kelionių pardavimų rezultatai. Pasak didžiausio Baltijos šalyse kelionių organizatoriaus „Novaturas“ vadovų, iš anksto planuoti tokias keliones masina palankios išankstinio pirkimo sąlygos, ilgas kelionių sezonas, didelė pažintinių kelionių autobusu ir lėktuvu įvairovė bei pristatyti nauji maršrutai. Tokių šiemet „Novaturas“ pristatė net 16 – šeši iš jų autobusu, dešimt – lėktuvu.
Pažintinių kelionių autobusu naujienos šiemet lietuviams leis susipažinti su Šiaurės Italija, Maskva, Škotija, Anglija, Vokietija ir Čekija. Tuo tarpu lėktuvu tautiečiai be ankstesnių krypčių galės išvykti į pažintines keliones Pietryčių Turkijoje, Kipre, Sicilijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje ir dviem skirtingais maršrutais Graikijoje.
Pažintinės kelionės lėktuvu šiemet ypač populiarios – keliautojai jas renkasi dvigubai aktyviau, nei pernai.
„Šiemet, vos prasidėjus išankstiniams pardavimams, lietuviai itin aktyviai renkasi pažintines keliones vasarai. Ankstesniais metais šiais privalumais pasinaudoti spėję keliautojai ne tik sugrįžta ir šiemet, bet apie tai papasakoja ir draugams bei artimiesiems, tad išankstinių pardavimų populiarumas kasmet auga. Be to, galimybė sugriuvus planams pasikeisti kelionę į kitą, veikia kaip draudimas, leidžiantis drąsiau įsigyti pažintines keliones“, - teigia „Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis.
Be to, pasak „Novaturo“ vadovo, išankstinį pažintinių kelionių planavimą lemia ir tokios svarbios detalės, kaip galimybė pirmiesiems pasirinkti vietą autobuse arba simbolinė pradinė įmoka.
Anot jo, ypač didelio susidomėjimo sulaukia pastarųjų kelių sezonų naujovė – galimybė pažintines keliones derinti su poilsiu. Viena populiariausiųjų tokių kelionių yra išvyka autobusu į Šiaurės Italiją, kur, susipažinus su krašto įdomybėmis, atsikvėpti galima prie Adrijos jūros.
„Poilsio keliones renkasi norintys visiškai atsipalaiduoti atostogų metu, jas praleisti ramiau, tuo tarpu pažintinės kelionės vilioja tuos, kuriems didžiausias poilsis – naujų vietų pažinimas, bendravimas ir naujos pažintys kelionės metu. Matydami, kad atsiranda vis daugiau norinčių suderinti šiuos skirtingus atostogavimo būdus, išplėtėme tokių kelionių paklausą“, - teigia L. Aldonis.
Lyginant su dviejų pastarųjų metų rezultatais, 2012 metų populiariausios pažintinių kelionių autobusu kryptys išlieka panašios. Atostogų žemėlapyje paklausiausi lieka Viduržemio jūros regionas bei Prancūzija.
„Trečius metus iš eilės tarp kelionių autobusu pirmauja Italijos ir Kaprio salos lankymas. Lietuviai taip pat mielai renkasi Paryžių ar Kroatiją, atranda Prancūziją ir Luaros slėnį“, – teigia L. Aldonis.
Kalbėdamas apie pažintinių kelionių lėktuvu tendencijas, L. Aldonis pastebi itin didelį naujų krypčių populiarumą.
„Populiariausiųjų sąraše įprastai būna Portugalija, Turkija ir Ispanija. O išankstiniame 2012 metų kelionių pardavime kol kas lyderių pozicijas užima kelionės lėktuvu į Sicilijos salą, Turkiją bei Graikiją“, - vardina L. Aldonis.
Iš viso „Novaturo“ pažintinių kelionių pasiūloje – 57 maršrutai autobusu ir 16 kelionių lėktuvu. Planuojama, kad šiemet su „Novaturu“ atostogaus per 100 tūkst. turistų iš Baltijos šalių.
Autorius: Sigita Dabulė
Šaltinis: www.novaturas.lt
Jan
12
Izraelio nacionalinė aviakompanija “El Al” tiesioginiais reguliariaisiais skrydžiais nuo birželio 20 d. ketina sujungti Vilnių ir Tel Avivą. Tai pirmas kartais istorijoje, kai Vilnius ir Tel Avivas bus sujungtas tiesioginiais reguliariaisiais skrydžiais.
Skrydis vyks vieną kartą per savaitę – trečiadieniais. Skrydžiai bus vykdomi 210 vietų “Boeing 757″ lėktuvu.
Aviakompanija ketina šią savaitę pradėti bilietų prekybą visose populiariausiose bilietų platinimo sistemose šią savaitę. Nuo paklausos rezultatų priklausys, ar bus pridėtas antras savaitinis skrydis dar šią vasarą.
Skrydžiai Izraelyje bus reklamuojami kaip “Sun d’Or” prekės ženklo skrydžiai. Anksčiau “Sun d’Or” veikė kaip nepriklausoma aviakompanija, kurios visas akcijas valdė “El Al”, šiuo metu visus jos buvusius skrydžius vykdo “El Al”, o “Sun d’Or” prekės ženklas vystomas kaip žinomas ženklas Izraelio rinkoje ir siejamas su poilsinėmis kelionėmis į Europos miestus.
Skrydžio tvarkaraštis:
LY5163 – išvykimas iš Tel Avivo 5 val. 30 min., atvykimas į Vilnių – 9 val. 50 min.
LY5164 – išvykimas iš Vilniaus 11 val. 10 min., atvykimas į Tel Avivą – 15 val. 5 min.
Tiesioginis reguliarusis skrydis Vilnius-Tel Avivas taps pačio ilgiausio nuotolio reguliariu skrydžiu iš Vilniaus oro uosto. Skrydžio nuotolis tarp Vilniaus ir Tel Avivo yra 2630 kilometrų. Iki šiol tolimiausios kryptys buvo Korkas ir Barselona iki kurių nuo Vilniaus yra 2200 kilometrų.
Skrydis iš Vilniaus į Tel Avivą užtruks 4 valandas.
Pagal “IATA PaxIS” duomenis, srautas tarp Vilniaus ir Tel Avivo pastaraisiais metais auga, po sumažėjimo 2008-2009 m. 2011 m. per 10 mėnesių tarp Vilniaus ir Tel Avivo keliavo 14 tūkst. keleivių, kai 2010 m. per visus metus – 13 tūkst.
“El Al” ketina tapti 18-ąja aviakompanija, vykdančia tiesioginius reguliariuosius skrydžius Vilniaus oro uoste. Tai rekordinis skaičius tarp visų Baltijos šalių oro uostų.
Jan
9
Išankstinų vasaros kelionių sezono pardavimų rezultatai rodo, kad į 2012-uosius metus lietuviai žvelgia optimistiškai. Per pusantro žiemos mėnesio lietuviai užsakė penktadalį visų būsimo vasaros sezono „Novaturo“ kelionių.
„Pirmą kartą per mūsų veiklos istoriją taip anksti startavome su išankstiniais vasaros sezono pardavimais – prieš pat žiemos pradžią, todėl neturime galimybės palyginti pardavimų su ankstesniais sezonais, kada jie startuodavo tik metų pradžioje. Tačiau sėkmingus išankstinius pardavimus vertiname kaip optimistinės lietuvių kelionių ar atostogų nuotaikos atspindį“, - teigia „Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis.
Pasak jo, dar prieš keletą metų vienetai lietuvių planuodavo atostogas 6-9 mėnesiams į priekį, tačiau paskutiniai išankstinio vasaros kelionių sezono pardavimai rodo, kad tai jau tapo įprastu dalyku – daugiausiai užsakymų sulaukta ne tik vasarai, bet net ir rugsėjo mėnesiui.
Turkiją, kaip būsimų atostogų kryptį, vėl renkasi daugiausiai lietuvių. Toliau pagal populiarumą rikiuojasi Bulgarija, Kreta..
„Ateinančiam vasaros sezonui pristatėme kaip niekada daug naujienų – net 6 naujas kryptis, iš jų didžiausio susidomėjimo jau susilaukė Sicilija, Kipras ir Kosas. Akivaizdu, kad atostogos Viduržemio jūros salose vilioja vis daugiau lietuvių“, - sako L. Aldonis.
Pasak jo, „Novaturo“ lūkesčius taip pat viršijo kelionių į Hurgadą Egipte bei Malagą Ispanijoje užsakymai. Taip pat išaugo perkančių keliones internetu skaičius – ši tendencija stiprėja kasmet.
Beveik 10 procentų ūgtelėjo poilsiautojų, užsakančių 4 ir 5 žvaigždučių viešbučius, skaičius – iš viso 80 proc. Tokia pati dalis atostogoms pasirinko „viskas įskačiuota“ maitinimo tipą.
Išskirtinių poilsio kelionių linijos „Novaturas Gold“ populiariausių krypčių sąraše dominuoja Turkija bei Graikijos salos Kosas ir Rodas.
„Įdomu tai, kad žvelgiant pagal Lietuvos miestus, daugiausiai „Novaturas Gold“ kelionių užsisakė vilniečiai bei klaipėdiečiai, smagu, kad šias keliones renkasi ne tik didžiųjų miestų gyventojai – nemažai užsakymų sulaukėme ir iš Mažeikių bei Alytaus gyventojų“, - komentuoja „Novaturo“ vadovas.
Populiariausios pažintinių kelionių lėktuvu kryptys 2012 vasarai – Sicilija, Turkija ir Graikija.
Didžiausias kelionių organizatorius Baltijos šalyse „Novaturas“ būsimam vasaros kelionių sezonui siūlo 15 poilsio kelionių krypčių: Turkija, Bulgarija, Kreta, Rodo ir Koso salos bei Chalkidikės pusiasalis Graikijoje, Kroatija, Maljorka, Andalūzijos regionas Ispanijoje, Kipras, Sicilija, Portugalija, Egiptas ir kt. – tai daugiau nei iki šiol plačiausią pasirinkimą turėjusio 2007-ųjų vasaros sezono metu.
„Novaturas“ šią vasarą taip pat siūlo 16 pažintinių kelionių lėktuvu programų, iš kurių net 10 – naujienos.
Planuojama, kad šiemet vasaros kelionių sezono metu su „Novaturu“ atostogaus per 100 tūkst. turistų iš Baltijos šalių.
Jan
9
Europos ekonomikos krizė ir neramumai pasaulyje žmonių pomėgio keliauti nestabdo, tačiau keičia turizmo kryptis. Lietuvos turizmo sektorius telkia pajėgas pritraukti kuo daugiau svečių į šalies kurortus.
Atsisakę tolimų išvykų į neramius Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų kraštus žmonės renkasi artimus regionus: Balkanus ar Baltijos šalis. 2011 metais Lietuvos turizmo sektorius, palyginti su ankstesniais metais, ūgtelėjo rekordiškai - penktadaliu. 2012 metais numatoma Lietuvą aktyviai propaguoti ne tik tradicinėse gretimų šalių rinkose, bet ir Viduržemio jūros regione bei Kinijoje.
Pernai turizmas pasaulyje augo 4,5 proc., Europoje - 6 proc., o Baltijos šalyse daug sparčiau: Latvijoje - 20,8 proc., Lietuvoje - 20 proc., Estijoje - 15,6 procento.
Turizmas - pelninga šaka
Valstybinio turizmo departamento (VTD) direktorė Raimonda Balnienė pažymėjo, kad per visus 2011 metus Lietuvą aplankė, negalutiniais duomenimis, maždaug 1,75 mln. užsienio turistų (2010 metais - 1,5 mln.). Pajamos iš atvykstamojo turizmo labai sparčiai didėjo. Per visus 2010 metus užsienio turistai atvežė į Lietuvą 2,9 mlrd. litų, o 2011 metais per 9 mėnesius jie Lietuvoje išleido 2,7 mlrd. litų. (+20 proc.).
„Per devynis mėnesius užsienio turistai į Lietuvą atvežė 1,1 mlrd. litų daugiau, nei lietuvių turistai išvežė iš Lietuvos, nes daugiau žmonių atvyko negu išvyko. 2010 metais balansas buvo taip pat teigiamas, bet sudarė tik 400 mln. litų. Tikimės, kad apie šiuos metus galėsime kalbėti kaip apie rekordinius, kurie visam turizmo sektoriui reikš geriausius laikus“, - Naujųjų metų išvakarėse kalbėjo R.Balnienė.
Pasak jos, vienas užsienio turistas Lietuvoje išleido vidutiniškai 1899 litus, todėl atvykėlį iš svetur sutikus reikia apie tai galvoti, jam šypsotis ir padėti. O būtent paslaugumo Lietuvoje, R.Balnienės manymu, dar trūksta, todėl priimti svečius reikėtų pasimokyti iš estų, kurie turizmo naudą perprato anksčiau.
VTD direktorė susirūpinusi, kad Lietuvos Vyriausybė nesutiko palikti PVM lengvatos viešbučiams, o tai 2012 metais gali neigiamai paveikti visą atvykstamąjį turizmą, nes tai į naudą tik mūsų kaimynams.
„Gaila, kad Seimas nesusivokė, jog turizmas - tai eksportas, dėl 21 proc. PVM Lietuvos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų verslas tampa nekonkurencingas. Europos krepšinio čempionatas, apie kurio naudą kalbėta, šiam verslui didelės įtakos nepadarė - buvo eilinis rugsėjis. Pastebėta, kad kai atvyksta sporto turistai, nevažiuoja kiti. Tai prognozuoja ir anglai, nesitikintys didelės ekonominės naudos iš Londono olimpinių žaidynių“, - sakė R.Balnienė.
Pajūris apgultas vasarą
VTD skaičiavimais, per devynis šių metų mėnesius Lietuvą aplankė 1,4 mln. užsienio turistų. Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos pagrindinės šalys: Vokietija, Rusija, Lenkija, Baltarusija ir Latvija. Tačiau latvių srautas sumenkęs 6,4 proc., o lenkų atvyko tik 3 proc. daugiau. Dėl tokio kaimynų pasyvumo, pasak R.Balnienės, teks pasukti galvas. Tačiau daug daugiau nei 2010 metais sulaukta turistų iš Ispanijos, Rusijos, Baltarusijos, Švedijos, Italijos.
VTD teigia, kad į Lietuvą atvykstantys vokiečiai yra turtingesni nei kitų šalių turistai, todėl Klaipėdai ypač svarbu didinti keltų keleivių iš šios šalies srautą.
Neringoje, kaip įprasta, dominuoja vokiečiai, tačiau 2011 metais pirmą kartą plūstelėjo ir švedų srautas. Palanga patraukliausia rusams, Klaipėda - vokiečiams, švedams, estams.
„Druskininkai sezoniškumo problemą išsprendė pasistatę sniego areną. Tuo metu, kai sumažėja užsieniečių, srautą išlygina lietuviai. Pajūryje srautų pikas - vasarą. Vokiečių turizmo operatoriai sako, kad daugiau norėtų vežti turistų ir į Vakarų Lietuvą. Todėl remsime visus tuos projektus, kurie padės mažinti paslaugų sezoniškumą“, - teigė VTD vadovė.
Palanga gražinasi
Palangos savivaldybė tikina nenusileisianti Druskininkams, nors nei slidinėjimo ar vandens pramogų parko greitu metu svečiams nepasiūlys. Administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė mano, kad Palangos strategija, nukreipta į geoterminio vandens panaudojimą gydyklose ir šeiminį poilsį bei sportą už J.Basanavičiaus gatvės ribų, taip pat sustiprins tarptautinį kurorto patrauklumą. Jos žiniomis, ateityje verslininkai numato rekonstruoti „Lino“ baseiną.
Naują sezoną Palanga pasitiks rekonstravusi keletą gatvių ir sukūrusi dalį vaikų parko prie jūros. Šventojoje šalia pagrindinės mokyklos bus įrengta sporto aikštė. Toliau gatvės bus gražinamos gėlynais, miesto simbolika ir atributika, Rąžės upėje plūduriuos 6 fontanai, bus tvarkomas Palangos botanikos parkas.
2012 metais numatyta atlikti geoterminio vandens panaudojimo sveikatingumo paslaugoms studiją. Vėliau planuojami statyti 6 objektai, vienas jų - buvusi Jūrininkų ligoninė - bus pertvarkoma į reabilitacijos centrą su geoterminio vandens gydykla. 2013 metais numatoma pradėti koncertų salės statybą, pateikta paraiška finansuoti sporto komplekso statybas. Jau gauti 4 mln. litų kempingui Nemirsetoje, vyks pramogų komplekso su ledo arena Bangų gatvėje statybos. Rodoma iniciatyva pertvarkyti įvažiavimą į Palangą iki 4 eismo juostų, už Europos Sąjungos (ES) lėšas bus valomi upeliai, Aplinkos ministerija skyrė lėšų tvarkyti kopoms.
Tačiau labiausiai Palangos svečiams akis bado sudegęs Kurhauzas. Pasak A.Kilijonienės, šiuo metu jau suformuotas sklypas, savivaldybė parengė savo pastato dalies projektą, tą patį turės padaryti ir bendraturtis. Kitais metais atstatymo pradžiai savivaldybė numato skirti pusę milijono litų, iš valstybės biudžeto tikimasi gauti milijoną litų. Pastatui ketinama suteikti rotušės paskirtį.
Neringai trūksta salių
Neringos savivaldybės atstovė Jelena Andrijauskienė teigia, kad grandiozinių kurorto plėtros planų miestas nepuoselėja dėl statybų apribojimo, nes Kuršių nerija nepajėgi priimti daugiau kaip 400 tūkst. lankytojų per metus. Pasak jos, specialistų parengta studija rodo, kad apgyvendinimo paslaugų sektoriuje dar galėtų būti 3-4 tūkst. vietų rezervas, o dabar vasarą Neringa maksimaliai apgyvendina 10-11 tūkst. svečių, iš jų 6 tūkst. - viešbučiuose, maždaug 4 tūkst. - privačiame sektoriuje, šiek tiek - palapinėse. Vidutiniška apgyvendinimo trukmė atskridusių lėktuvais - 4 naktys, atvykstančiųjų autobusais - 2 naktys.
Per 2011 metų I pusmetį į Neringą buvo atvykę 22,5 proc. daugiau svečių nei ankstesniais metais. Buvo įrengtos slidinėjimo trasos, turėjo ką veikti ledrogių ir poledinės žūklės mėgėjai. Taip natūraliai buvo išnykę sezonų skirtumai.
„Dabar, kai žiemos pramogoms oras netinkamas, vis dažniau kalbame apie konferencijų organizavimą, matome, kad trūksta salių. Buvusio žuvininkystės ūkio teritorijoje ateityje turėtų iškilti 4 žvaigždučių viešbutis su konferencijų sale. Taip pat greitai skelbsime konkursą jūros terapijos centro architektūrinei koncepcijai parengti. Gavus ES lėšų, 2013 metais jis turėtų iškilti prie jūros, buvusios valgyklos vietoje. Tačiau labai trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, nes sunku susitarti su jas privatizavusiais verslininkais aikšteles naudoti pagal paskirtį. Todėl pageidautume daugiau svečių atvykti autobusais“, - kalbėjo J.Andrijauskienė.
Artimiausiais metais Neringoje bus ieškoma lėšų Nidos ir Juodkrantės uostams sutvarkyti, dviračių takams įrengti. Taip pat planuojama statyti kempingą ir įrengti aikštelę palapinių stovyklai.
Dec
8
Dec
7
Kauno oro uosto keleiviai nuo gruodžio 16 dienos turės galimybę pasiekti Maskvą vos per 1 valandą 20 minučių.
Aviakompanija „IrAero” patogiu, 50 vietų lėktuvu „Canadair CRJ-200″ iš Kauno skraidins į Domodedovo oro uostą, kuris yra įvertintas kaip pažangiausias Europoje savo kategorijoje. „IrAero” skrydžiai aprėpia daugiau kaip 90 proc. Rusijos teritorijos. Iš Maskvos šios aviakompanijos lėktuvais galima pasiekti Omską, Irkutską, Magadaną, Chabarovską ir kitus atokiausius Rusijos miestus.
„Reisas iš Kauno į Maskvą dar labiau išplėtė mūsų skrydžių žemėlapį ir papildė jį 20-ta kryptimi. Artėjančiu šventiniu laikotarpiu, kai verslo intensyvumas mažesnis, lėktuvas į Maskvą skris keturis kartus per savaitę, tačiau pasibaigus šventiniam periodui, bus siekiama skrydžių dažnį didinti iki kasdienio. Keleiviams iš Rusijos šis reisas suteiks galimybę per Kauno oro uostą dar patogiau ir pigiau pasiekti daugelį Vakarų Europos miestų”, - sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.
Skrydžiai iš Kauno į Maskvą planuojami pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais. Lėktuvas kils 6 val. 20 min., o atgal į Kauną išskris trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais 23 val. 05 min. vietos laiku. Pirmasis reisas iš Kauno į Maskvą - gruodžio 16 dieną. Kaina į abi puses su mokesčiais - nuo 398 litų.
Šiuo metu iš Kauno oro uosto tiesiogiai galima pasiekti 19 Europos oro uostų. 2010 m. Kauno oro uosto keleivių srautas viršijo 809 tūkst. Pasiektas 77% metinis keleivių skaičiaus augimo pokytis buvo didžiausias tarp 300 Europos oro uostų. Išsiplėtus oro uosto siūlomai skrydžių geografijai, padidėjo ir aktyvaus veikimo zona - oro uosto paslaugomis naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities, šiaurinės Lenkijos dalies gyventojai.
Nov
27
Nuo kitų metų tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ pradeda bendradarbiavimą su garsia, skandinaviška kokybe išsiskiriančia skrydžių bendrove „Finnair“. Skrydžiai iš Vilniaus į Bankoką ir atgal šiomis avialinijomis bus pradėti vykdyti jau nuo sausio 9 dienos.
„Skrydžiams į Tailandą tikslingai pasirinkome avialinijas „Finnair“, tai leis dar efektyviau užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę bei kelionių komfortą mūsų klientams“, - sakė „Tez Tour“ Lietuvoje direktorius Aleksandras Sukovas. – Šis sprendimas leis sukurti didesnę pridėtinę vertę klientui, taip pat išlaikyti optimalų kainos bei kokybės santykį.“
Keleivių patogumui naujuose „Finnair“ orlaiviuose įrengtos patogios sėdynės, prieš kiekvieną jų yra LCD ekranai – galima žiūrėti filmus, klausytis muzikos, žaisti žaidimus, skaityti spaudą.
Vienas iš privalumų – didelis nemokamo bagažo, kuris skraidinamas tiesiai į Bankoką, limitas (iki 23 kg registruoto ir iki 8 kg rankinio).
Nov
25
Nuo kitų metų Vilniaus oro uosto keleivių srautus didins ir kaimyninių Baltijos šalių gyventojai. Tranzitu per sostinės oro uostą dalį latvių ir estų turistų į pietų Europos kurortus skraidins kelionių organizatorius „Novaturas“. Planuojama, kad per vasaros kelionių sezoną Vilniaus oro uostas aptarnaus apie 16 tūkst. tranzitinių keleivių iš Latvijos ir Estijos. Kartu su lėktuvus papildysiančiais lietuviais tai sudarys papildomus 88 skrydžius Vilniaus oro uostui arba bendrą 30 tūkst. keleivių srautą.
Dalis „Novaturo“ poilsinių kelionių lėktuvų iš Talino ir Rygos leisis Vilniuje, o iš čia, pasipildę lietuviais, maždaug po valandos kils skrydžiui į Europos kurortus. Iš ten grįžtantys lėktuvai pirmiausiai leisis Vilniaus oro uoste, kuriame latviai ir estai atskirais skrydžiais bus išskraidinti į savo šalių sostines.
„Prieš porą dienų pristatėme kitų metų vasaros kelionių sezoną, kuriame turėsime net šešias naujas kryptis. Remdamiesi ankstesne patirtimi bei klientų nuomonės tyrimais, ryžomės drąsiam ir kartu inovatyviam žingsniui vienu metu pristatyti tokį kiekį naujienų iškart visoms trims Baltijos šalims. Mūsų duomenimis, būsime pirmasis kelionių organizatorius Europoje, savo kelionių plėtrai pasitelkęs tranzitinius skrydžius. Šioje situacijoje laimės visi – lietuviai, latviai ir estai turės galimybę atostogauti naujuose kurortuose, Vilniaus oro uostas aptarnaus didesnį kiekį keleivių, o mūsų partneriai „Small Planet Airlines“ ženkliai išplės savo krypčių pasiūlą“, - teigia „Novaturo“ generalinis direktorius Linas Aldonis.
Pasak „Novaturo“ vadovo, toks sprendimas Baltijos šalių gyventojams leis pasiūlyti naujų poilsio kelionių krypčių.
„Visų trijų Baltijos valstybių rinkos yra ganėtinai mažos, todėl tiesioginiais skrydžiais galima pasiekti tik labai mažą dalį Europos miestų. Suderinę tranzitinį srautą ir naujų krypčių poreikį, nuo šiol mes galime pasiūlyti patogius skrydžius į tuos kurortus, kurių anksčiau taip lengvai pasiekti nebuvo įmanoma“, - sako L. Aldonis.
„Esame užsitikrinę, kad kitais metais bus pasiektas rekordinis reguliariųjų ir užsakomųjų - atostoginių krypčių skaičius. Džiugu, jog turėdami mažiausią transferinio keleivio mokestį Europoje – 4 Lt, buvome pasirinkti kaip tranzitinis oro uostas“, – sakė Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Tomas Vaišvila.
Jis tiki, kad Vilniaus oro uoste gali būti vystomas atostogų tranzitas ne tik Baltijos, bet ir kituose regionuose – krypčių įvairovė, anot jo, traukia baltarusius, latvius ir kitų šalių piliečius.
„Novaturas“ planuoja, jog per 2012 m. iš Vilniaus oro uosto iš viso turės 651 išvykstamąjį skrydį.
Lėktuvai iš Rygos ir Talino Vilniuje leisis anksti ryte ir bus paskirstomi į 4 skrydžius. Netrukus šie keturi lėktuvai kils kas 5 minutės ir išskris į pietų Europos kurortus.
„Keliautojai taip pat galės nusipirkti ir tik bilietus į šiuos skrydžius, neperkant viso kelionės paketo. Planuojama, kad bilietus į mūsų skrydžius bus galima įsigyti visose bilietų paieškos sistemose, todėl tikimės aptarnauti ne tik Baltijos šalių gyventojus, tačiau ir jas lankančius užsienio piliečius“, - dėsto „Novaturo“ generalinis direktorius.
„Novaturo“ skrydžius vykdysiančių avialinijų „Small Planet Airlines“ vadovo Vytauto Kaikario teigimu, kompanija yra pasirengusi įgyvendinti net ir didesnį skrydžių kiekį.
„Skrydžių rinkai tiek Lietuvoje, tiek Europoje atsigaunant po sunkmečio, didėjant keleivių srautams, plečiame savo veiklą ne tik Vakarų Europoje, bet ir stipriname bendradarbiavimą su savo ilgamečiais partneriais. Šiuo atveju keleivius skraidinsime dviem „Small Planet Airlines“ lėktuvais – „Boeing 737-300“ ir „Airbus A320“, ir jeigu bus būtinybė, plėsime savo lėktuvų parką“, - sako „Small Planet Airlines“ direktorius Vytautas Kaikaris.
Kelionių organizatorius „Novaturas“ jau paskelbė kitų metų vasaros sezono metu lietuviams siūlysiantis 15 skirtingų poilsio krypčių – daugiau jų neturėjo iki šiol rekordiniais buvusiais 2007-aisiais metais (14 krypčių). Prie tradicinių ir lietuvių pamėgtų poilsio vietų, tokių kaip Turkija,
Bulgarija, Kretos ir Rodo salos, Ispanija ir Portugalija, prisidės ir kitų metų naujienos: Kipras, Koso sala ir Chalkidikės pusiasalis Graikijoje, Kroatija, Sicilija ir Andalūzijos regionas Ispanijoje. „Novaturo“ siūlomas kurortų sąrašas bus didžiausias visoje Baltijos šalių rinkoje.
„Novaturo“ įmonių grupė trijose Baltijos šalyse planuoja kitąmet išvežti ilsėtis 130 tūkst. turistų.
Nov
4
Aviakompanija “Transaero” nuo gruodžio 1 dienos pradės tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Maskvos Domodedovo oro uostų. “Boeing 737-500″ lėktuvas tarp Maskvos ir Vilniaus skraidys keturis kartus per savaitę – pirmadieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais.
Pirmadieniais ir sekmadieniais “Transaero” lėktuvas Vilniuje leisis 11 val. 40 minučių, atgal į Maskvą pakils 12 val. 30 min. Ketvirtadieniais skrydis iš Maskvos atvyks 16 val. 40 minučių, išvyks – 17 val. 30 minučių. Šeštadieniais tūpimas Vilniuje numatomas 8 val. 30 min., pakilimas – 9 val. 20 min. Skrydžio į Maskvą trukmė – 1 val. 40 minučių.
Skrydžiai tarp Maskvos ir Vilniaus vyks “Boeing 737-500″ lėktuvu su 8 verslo klasės, 42 “premium economy” ir 51 “tourist economy” vietomis (viso 101 vieta) arba su 8C106Y konfigūracija (viso – 114 vietų).
Daugelis skrydžių Maskva-Vilnius-Maskva yra rytiniai, tai leidžia jungtis su “ilgaisiais” “Transaero” skrydžiais. Po “red-eye” skrydžių Domodedovo anksti ryte leidžiasi lėktuvai iš daugelio tolimųjų Vakarų taškų (Niujorkas, Toronto, Majamio) bei iš daugelio Rytuose esančių NVS miestų – Ufos, Jekaterinburgo, Astanos, Novosibirsko, Karagandos, Omsko, Samaros ir kitų.
“Transaero” yra įkurta 1990 m. ir buvo pirmoji aviakompanija Sovietų Sąjungoje, kuriai šalia “Aeroflot” buvo suteikta teisė skraidinti keleivius. Šiai dienai aviakompanija valdo 71 lėktuvo parką ir yra pateikusi užsakymus dar 31 lėktuvui.
Aviakompanija “Transaero” iš didžiausios savo bazės Maskvos Domodedovo ir mažesnės bazės Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostų skraidina daugiau nei 100 krypčių. Pastaraisiais metais “Transaero” pradėjo skraidinti iš Maskvos į tokius miestus kaip Niujorkas, Majamis, Pekinas ar Hong Kongas.
Maskvos Domodedovo oro uostas yra į pietryčius nuo Maskvos miesto centro. Pagal aptarnaujamą keleivių ir krovinių kiekį tai yra didžiausias Maskvą aptarnaujantis oro uostas. 2000 m. oro uostas aptarnavo 2,8 mln. keleivių, tuo tarpu iki 2010 m. šis skaičius užaugo beveik 10 kartų – iki 22,3 mln. keleivių.
Domodedovo oro uostas yra pagrindinė bazė šešioms aviakompanijoms. Didžiausios dirbančios aviakompanijos yra “Transaero” ir “S7 Airlines”, o be jų, oro uostas dar bazuojasi “Vim Airlines”, “Globus Airlines”, “RusLine” ir “Moskovia Airlines”. Nors kelios “Star Alliance” aviakompanijos dar skraido į Šeremetjevo oro uostą, Domodeovo oro uostas yra pagrindinis Maskvos oro uostas daugeliui “Star Alliance” ir “oneworld” aviakompanijų Maskvoje.
Vilnius-Maskva keleivių srautas nuo šios vasaros yra rekordinis. Maršrute šiuo metu dirba du kartus per dieną skraidanti “utair”, tačiau keleivių srautas yra didesnis negu tais laikais, kuomet maršrute konkuravo “utair” ir “flyLAL” kartu bei “flyLAL” tranzitą iš Maskvos vežė tranzitą per Vilniaus oro uostą.
Oct
21
„Globalios Lietuvos lyderiai“ pristatė visuomeninės iniciatyvos „Pakviesk draugą į Lietuvą“ bandomojo etapo rezultatus. Šia liepos – spalio mėnesiais vykusia eksperimentine iniciatyva Lietuvos verslo, pramogų, krepšinio ir visuomenės atstovai ragino viso pasaulio lietuvius asmeniniu kvietimu savo draugus ir pažįstamus iš užsienio raginti aplankyti Lietuvą. Pristatydami pirmojo etapo rezultatus, organizatoriai sudarė populiariausių priežasčių sąrašą, kodėl užsieniečiai nori atvykti į Lietuvą.
„Šia iniciatyva skatinome kiekvieną lietuvį asmeniškai ar socialinių tinklų pagalba kviesti pažįstamus ir draugus į Lietuvą. Tikimės, jog pasibaigus didiesiems krepšinio renginiams, lietuviai nenustos skleisti asmeninės žinios apie Lietuvą. Socialiniame tinkle vykdyta apklausa parodė, jog asmeniniais kvietimais paviliotus užsieniečius pirmiausia domina patys Lietuvos žmonės. Socialiniai tinklai, kaip rinkodaros ir komunikacijos priemonė, santykį tarp turisto ir kviečiančiosios šalies paverčia labiau artimu ir atviru. Išrankų šiuolaikinį turistą, ieškantį asmeninių įspūdžių ir rekomendacijų, darosi sunku įtakoti vien tradiciniais bukletais ar perkama reklama,“ – sakė iniciatyvą organizuojančio profesionalų tinklo „Globalios Lietuvos lyderiai“ vadovė Dalia Venslovaitė.
„Pakviesk draugą į Lietuvą“ gerbėjai facebook socialiniame tinkle dalyvavo konkurse -apklausoje „Trys priežastys, kodėl noriu į Lietuvą“. Už įvardintas priežastis buvo siūloma laimėti nemokamą skrydį į Lietuvą. Skelbtame konkurse dalyvavo 110 socialinių tinklų vartotojų, gyvenančių užsienyje.
Populiariausia priežastimi dauguma užsieniečių įvardijo vietinius žmones ar draugus bei pažįstamus iš Lietuvos. Antroje vietoje minima tradicinė virtuvė: daugelis užsieniečių minėjo cepelinus, šaltibarščius, kugelį, keptą duoną, rūkytą žuvį ir kitus tradicinius lietuviškus patiekalus. Trečioje vietoje atsidūrė kultūra ir menas. Dauguma minėjo gilią Lietuvos istoriją ir su ja susijusią kultūrą, architektūrą, talentingus Lietuvos menininkus. Ketvirtąja ir penktąja vietomis pasidalijo krepšinis, Lietuvos krepšinio gerbėjai bei merginos iš Lietuvos.
Socialinio tinklo apklausoje atskleistos tendencijos demonstruoja, kokiais atributais ir simboliais patys lietuviai pirmiausiai linkę vilioti savo draugus užsieniečius. Aktyviausiai priežastis vardijo lietuvių pakviesti draugai iš Jungtinės Karalystės, Turkijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos.
„Tradiciniai kelionių planavimo įpročiai sparčiai keičiasi. Tarptautinis tinklas Euro RSCG pernai atliko tarptautinį tyrimą „Travel Planning“. Tyrimas parodė, kad planuojant ir renkantis keliones maždaug pusei respondentų įtakos turėjo internetas ir socialiniai tinklai. Socialinių tinklų komunikacija nereikalauja didelių išteklių, yra efektyvi, paveiki. Manau, kad tai perspektyvi priemonė turizmui skatinti,“ – sakė rinkodaros socialiniuose tinkluose ekspertas, Big Idea Group vykdantysis partneris Mark Eikner.
„Užsienio svečiai labiausiai vertina nuoširdumą ir asmenines rekomendacijas. Apie Lietuvą daug pasakoju ir asmeniškai kviečiu atvykti pasaulinių korporacijų vadovus, tokius kaip Ričardas Bransonas, Virgin Airlines įkūrėjas. Mano asmeniniu kvietimu Lietuvoje neseniai lankėsi ir NASA Ames tyrimų centro direktorius Simon P. Worden ,“ – sakė dr. Valdas Lašas, UPS Lietuva vadovas ir GLL Patarėjų tarybos narys. Vladas Lašas demonstravo nuotrauką, kurioje Ričardui Bransonui jis asmeniškai įteikia fotoalbumą „Neregėta Lietuva“.
Pirmasis eksperimentinis iniciatyvos „Pakviesk draugą į Lietuvą“ etapas vyko nuo 2011 m. liepos 1 d. iki spalio 1 d. Šiuo laikotarpiu prie iniciatyvos prisijungiantyshttp://www.invite2lithuania.com/ dalyviai kiekvieną savaitę laimėjo įvairių prizų – nuo pakvietimų į kiną iki skrydžio bilietų į Lietuvą.
Daugiausia dėmesio iniciatyva sulaukė iš lietuvių, gyvenančių tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Pastarieji aktyviausiai draugus kvietė iš Jungtinės Karalystės, JAV, Ispanijos, Italijos, Norvegijos, Vokietijos, Danijos, Airijos, Švedijos, Prancūzijos, Latvijos, Turkijos ir Graikijos.
Globalios Lietuvos lyderiai | GLL paskelbė apie iniciatyvos tęsiantys iniciatyvą ir 2012 metais.
Žiūrėti kitus »
8
5 2625 243, 2625 240
telefonas: 370 5 2625 240, 2625 243 faksas: 370 5 2625 242
info@VisitLithuania.net